Kas yra P-aminobenzenkarboksirūgštis (PABA)?

P-aminobenzenkarboksirūgštis, dažnai trumpinama kaip PABA, yra organinis junginys, priskiriamas B grupės vitaminams, nors iš tikrųjų tai nėra būtinasis vitaminas. Anksčiau ji buvo laikoma „vitaminų B komplekso“ sudedamąja dalimi (kartais vadinta „vitaminu B10“), tačiau dabar žinoma, kad žmogaus organizmui PABA nebūtinai reikalinga, nes ją gali pasigaminti kitais medžiagų apykaitos keliais.

PABA natūraliai randama daugelyje maisto produktų, ją taip pat sintetina žarnyno bakterijos. Ji atlieka svarbų vaidmenį folio rūgšties apykaitoje, palaikant odos sveikatą ir veikia kaip antioksidantas. Be to, PABA žinoma kaip UV spindulius sugerianti medžiaga ir ilgą laiką buvo naudojama apsaugos nuo saulės priemonėse, kol buvo pradėtos naudoti modernesnės alternatyvos.

Kaip P-aminobenzenkarboksirūgštis veikia organizmą?

1. Indėlis į folio rūgšties gamybą ir ląstelių dalijimąsi:

PABA yra natūrali folio rūgšties molekulės (vitamino B9) sudedamoji dalis, todėl netiesiogiai dalyvauja DNR sintezėje ir ląstelių dalijimesi.

Žmogaus organizme PABA tiesiogiai nedalyvauja folio rūgšties sintezėje, nes žmogus folio rūgšties turi gauti su maistu – priešingai nei bakterijos, kurios naudoja PABA, kad pačios pasigamintų folio rūgšties. Vis dėlto pakankamas PABA kiekis gali padėti žarnyno mikroflorai gaminti folio rūgštį, o ši savo ruožtu skatina ląstelių medžiagų apykaitą, kraujodarą ir energijos gamybą.

2. Pagalba odos ir plaukų pigmentacijai:

PABA dažnai siejama su sveika oda ir natūralia plaukų spalva. Ji padeda gaminti melaniną – pigmentą, suteikiantį odai ir plaukams spalvą.

Kai kurie senesni tyrimai rodė, kad PABA gali padėti sulėtinti arba iš dalies panaikinti priešlaikinį plaukų žilimą, ypač vartojant ją kartu su folio rūgštimi, biotinu ir pantoteno rūgštimi. Nors šis poveikis nėra visiškai įrodytas moksliškai, PABA išlieka populiari plaukų ir odos maisto papilduose.

3. Antioksidacinis poveikis:

PABA veikia kaip laisvųjų radikalų gaudyklė ir saugo ląsteles nuo oksidacinio streso, kurį sukelia UV spinduliuotė, aplinkos toksinai ar medžiagų apykaitos procesai.

Dėl savo antioksidacinių savybių PABA padeda išsaugoti ląstelių vientisumą ir lėtinti senėjimo procesus.

4. Apsauga nuo UV spindulių ir odos priežiūra:

PABA sugeria UVB spinduliuotę, todėl dešimtmečius buvo naudojama kosmetikoje kaip apsaugos nuo saulės priemonė. Ji veiksmingai saugo nuo saulės sukeliamų odos pažeidimų, tačiau šiuolaikinėse formulėse ją daugiausia pakeitė kitos medžiagos dėl galimo odos sudirginimo ir alerginių reakcijų. Šiandien PABA daugiausia randama priemonėse po saulės vonių, odos priežiūros priemonėse ir antioksidacinėse formulėse.

5. Žarnyno mikrofloros palaikymas:

PABA naudoja sveikos žarnyno bakterijos (pvz., E. coli), kad sintetintų folio rūgštį. Taip ji netiesiogiai prisideda prie stabilios žarnyno mikrofloros palaikymo ir maistinių medžiagų gamybos virškinimo sistemoje.

P-aminobenzoinės rūgšties nauda

• Palaiko folio rūgšties apykaitą ir ląstelių regeneraciją
• Skatina odos sveikatą ir natūralią plaukų spalvą
• Pasižymi antioksidaciniu poveikiu ir saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų
• Padeda apsaugoti nuo UV spindulių sukeltų odos pažeidimų
• Palaiko žarnyno mikroflorą ir virškinimą
• Gali skatinti regeneraciją ir audinių sveikatą
• Palaiko energijos gamybą ir medžiagų apykaitą

Rekomenduojama paros dozė

Oficialios rekomenduojamos paros dozės PABA nėra, nes ji nelaikoma būtinuoju vitaminu.

Maisto papilduose paprastai vartojama 30–100 mg per dieną, kartais terapiniais tikslais – iki 500 mg per dieną.

Kadangi PABA sintetina žarnyno bakterijos, jos trūkumas pasitaiko retai ir dažniausiai atsiranda tik dėl antibiotikų sukeltos žarnyno mikrofloros destrukcijos.

Natūralūs PABA šaltiniai

• Kepenys (jautienos, vištienos)
• Viso grūdo produktai
• Kiaušiniai
• Pienas
• Špinatai, brokoliai
• Grybai
• Ryžiai, kviečių gemalai
• Mielių produktai
• Alaus mielės

Trūkumo požymiai

PABA trūkumas pasitaiko retai, tačiau jį gali sukelti ilgalaikis antibiotikų vartojimas, nesubalansuota mityba arba sutrikusi žarnyno mikroflora.

Galimi simptomai:

• Nuovargis, dirglumas
• Virškinimo sutrikimai
• Sausa arba jautri oda
• Priešlaikinis plaukų žilimas
• Sumažėjęs atsparumas stresui

Perdozavimas ir saugumas

Vidutiniais kiekiais PABA laikoma labai saugia.

Tačiau didelės dozės (daugiau kaip 2–3 g per dieną) gali sukelti pykinimą, vėmimą, apetito praradimą ar kepenų apkrovą.

Jautrią odą turintiems žmonėms išoriškai naudojama PABA gali sukelti alergiją ar fotodermatitą, todėl šiandien apsaugos nuo saulės priemonėse ji dažniausiai pakeičiama.

Išvada

P-aminobenzoinė rūgštis (PABA) yra universalus, į vitaminus panašus junginys, palaikantis odos, plaukų, žarnyno mikrofloros ir ląstelių sveikatą. Nors organizmui PABA nėra būtina, jis gauna naudos iš jos antioksidacinių ir regeneracinių savybių, dėl kurių ji ypač vertinga odos priežiūrai, plaukų išsaugojimui ir bendrai savijautai.

Kartu su kitais B grupės vitaminais, ypač folio rūgštimi, biotinu ir pantoteno rūgštimi, PABA gali teigiamai prisidėti prie sveikos ląstelių funkcijos, energijos ir išvaizdos.

Šaltiniai

1. Combs GF Jr., McClung JP. (2017): Vitaminai: pagrindiniai mitybos ir sveikatos aspektai. 5-asis leidimas. Academic Press.
2. Klotz LO, et al. (2014): Vitaminų grupės junginys para-aminobenzoinė rūgštis: biosintezė, biochemija, farmakologija ir toksikologija. Int J Vitam Nutr Res, 84(1-2), 1–10.
3. Weiser H. (1980): P-aminobenzoinė rūgštis ir jos įtaka medžiagų apykaitai. Z Ernährungswiss, 19(2), 133–142.
4. Draelos ZD. (2010): Vaistažolių turinčios kosmetinės priemonės: faktai, fikcija ir ateitis. Dermatol Clin, 28(1), 145–149.