Kas yra energinė vertė?

Energinė vertė (dar vadinama energine verte) nusako energijos kiekį, kurį maisto produktas suteikia, kai organizmas jį visiškai metabolizuoja. Šis energijos kiekis nurodomas kilodžauliais (kJ) arba kilokalorijomis (kcal) ir yra pagrindinė kiekvienos maistingumo deklaracijos dalis.

Ji nurodo, kiek „kuro“ mūsų organizmas gali gauti iš produkto – panašiai kaip benzinas suteikia energijos automobiliui. Taigi energinė vertė parodo, kiek energijos organizmas gauna suvalgius produktą, kad galėtų palaikyti visus gyvybiškai svarbius procesus, tokius kaip kvėpavimas, judėjimas, virškinimas ar ląstelių atsinaujinimas.

Kaip apskaičiuojama energinė vertė?

Energinę vertę sudaro energijos, kurią suteikia makroelementai, suma:

  • Angliavandeniai: 4 kcal (17 kJ) viename grame

  • Baltymai: 4 kcal (17 kJ) viename grame

  • Riebalai: 9 kcal (37 kJ) viename grame

  • Skaidulinės medžiagos: apie 2 kcal (8 kJ) viename grame (priklausomai nuo rūšies ir virškinamumo)

  • Alkoholis (etanolis): 7 kcal (29 kJ) viename grame

Vitaminai, mineralinės medžiagos ir vanduo energijos nesuteikia, todėl neprisideda prie energinės vertės.

Pavyzdys:
100 g maisto produkto, kuriame yra 10 g baltymų, 5 g riebalų ir 20 g angliavandenių, energinė vertė yra:
(10 × 4) + (5 × 9) + (20 × 4) = 165 kcal arba 690 kJ.

Energinės vertės ir kalorijų skirtumas

Kasdieniame gyvenime „kalorijos“ ir „energinė vertė“ dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau techniškai energinė vertė yra tikslus išmatuojamas energijos kiekis.

  • Kilokalorija (kcal): energijos matavimo vienetas; 1 kcal = 1000 mažųjų kalorijų.

  • Kilodžaulis (kJ): SI energijos vienetas; 1 kcal = 4,184 kJ.

Maisto produktų etiketėse energinė vertė visada nurodoma abiem vienetais (kJ/kcal), pvz. bentai

Energinė vertė: 1050 kJ / 250 kcal

Kodėl svarbi energinė vertė?

Energinė vertė parodo, kiek energijos turi produktas. Ši informacija svarbi tiek planuojant mitybą, tiek siekiant konkrečių tikslų, pavyzdžiui, kontroliuojant svorį, planuojant sportinę mitybą ar laikantis dietos.

Didelė energinė vertė:
Daug riebalų arba cukraus turintys maisto produktai (pvz., riešutai, šokoladas, aliejus) nedideliame kiekyje suteikia daug energijos.

Maža energinė vertė:
Daug vandens, skaidulų arba baltymų turintys produktai (pvz., daržovės, varškė, vištienos krūtinėlė) suteikia palyginti mažai energijos, tačiau dažnai gerai pasotina.

Reikšmė organizmui

Energinė vertė suteikia energijos:

  • Kūno temperatūra ir medžiagų apykaita

  • Raumenų darbas ir judėjimas

  • Širdies ir kraujagyslių sistemos bei smegenų veikla

  • Augimas, regeneracija ir ląstelių atsinaujinimas

Ilgainiui energijos suvartojimo (maisto energinės vertės) ir energijos sąnaudų (fizinio aktyvumo) disbalansas lemia svorio augimą arba mažėjimą.

Išvada

Energinė vertė parodo, kiek energijos mūsų organizmas gali gauti iš maisto. Ji padeda kontroliuoti kasdienį energijos poreikį, sudaryti subalansuotą mitybos planą ir sąmoningai rinktis maisto produktus. Taigi energinės vertės supratimas yra sveikos mitybos pagrindas, nesvarbu, ar siekiama numesti svorio, užsiauginti raumenų, ar išlaikyti kūno svorį.

Šaltiniai

  1. Europos Komisija. (2011): Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams.

  2. Vokietijos mitybos draugija (DGE). (2020): Žmogaus energijos ir maistinių medžiagų poreikis.

  3. FAO / PSO / JTUT. (2001): Žmogaus energijos poreikiai. Maisto ir mitybos techninių ataskaitų serija.