Kas yra inozitolis?

Inozitolis yra natūraliai randama, į vitaminus panaši medžiaga, dažnai vadinama „vitaminu B8“, nors jis nėra tikras vitaminas – organizmas gali jį pasigaminti iš gliukozės. Vis dėlto inozitolis atlieka pagrindinį vaidmenį daugelyje medžiagų apykaitos procesų, ypač ląstelių medžiagų apykaitoje, nervų sistemoje, hormonų pusiausvyroje ir riebalų apykaitoje.

Egzistuoja devynios skirtingos inozitolio formos (izomerai), iš kurių mioinozitolis ir D-chiroinozitolis yra biologiškai aktyviausi. Šios dvi formos ypač svarbios ląstelių komunikacijai, jautrumui insulinui ir smegenų, kepenų bei reprodukcinės sistemos sveikatai.

Inozitolis yra beveik visose organizmo ląstelėse, o ypač didelė jo koncentracija būna smegenyse, širdyje ir kiaušidėse. Jis veikia kaip tarpląstelinis tarpininkas („antrasis pasiuntinys“) ir padeda hormonams, tokiems kaip insulinas, serotoninas ar adrenalinas, atlikti savo funkcijas.

Kaip inozitolis veikia organizme?

1. Ląstelių membranos ir signalų perdavimas:

Inozitolis yra pagrindinė fosfatidilinozitolio sudedamoji dalis. Tai svarbūs ląstelių membranų komponentai. Šios molekulės atlieka pagrindinį vaidmenį perduodant signalus tarp ląstelių – jos padeda tinkamai perduoti hormoninius ir neuroninius signalus.

Taigi inozitolis prisideda prie ląstelių komunikacijos ir stabilumo bei padeda užtikrinti optimalią ląstelių veiklą.

2. Jautrumas insulinui ir cukraus kiekio kraujyje reguliavimas:

Mioinozitolis ir D-chiroinozitolis veikia kaip insulino signalų stiprikliai. Jie pagerina ląstelių gebėjimą reaguoti į insuliną ir skatina gliukozės įsisavinimą raumenų bei riebalų ląstelėse.

Todėl inozitolis gali padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje ir yra ypač naudingas esant atsparumui insulinui, prediabetui ir policistinių kiaušidžių sindromui (PCOS).

3. Hormonų pusiausvyros palaikymas (ypač moterims):

Įrodyta, kad inozitolis – ypač mioinozitolis kartu su D-chiroinozitoliu – veiksmingas gydant PCOS (policistinių kiaušidžių sindromą). Jis padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą:

• pagerėja jautrumas insulinui,
• mažina testosterono kiekį,
• ir normalizuoja menstruacijų ciklą.
• Be to, jis gali pagerinti kiaušialąsčių kokybę ir vaisingumą, todėl vis dažniau naudojamas reprodukcinėje medicinoje.

4. Nervų sistemos ir psichologinės gerovės palaikymas:

Inozitolis yra svarbi centrinės nervų sistemos sudedamoji dalis ir dažnai vadinamas natūraliu nuotaikos stabilizatoriumi.

Jis veikia serotonino, dopamino ir noradrenalino, vadinamųjų „laimės hormonų“, signalų perdavimą.

Tyrimai rodo teigiamą poveikį esant:

• Nerimo sutrikimai,
• Depresija,
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS),
• Panikos priepuoliai ir miego sutrikimai.
• Kadangi inozitolis veikia nesukeldamas slopinamojo poveikio, jis yra švelni alternatyva įprastiems antidepresantams.

5. Kepenų funkcijos ir riebalų apykaitos palaikymas:

Inozitolis veikia kaip lipotropinė medžiaga, t. y. padeda skaidyti riebalus kepenyse ir neleidžia kauptis trigliceridams.

Kartu su cholinu jis palaiko detoksikacijos procesus ir padeda išvengti suriebėjusių kepenų (kepenų steatozės).

6. Poveikis odai ir plaukams:

Kadangi inozitolis reguliuoja riebalų apykaitą ir palaiko hormonų pusiausvyrą, jis gali teigiamai veikti odos būklę ir plaukų sveikatą. Ypač esant hormonų sukeltai aknei ar plaukų slinkimui, pakankamas inozitolio kiekis gali būti naudingas.

Inozitolio nauda

• Gerina jautrumą insulinui ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje
• Palaiko hormonų pusiausvyrą, ypač moterims, sergančioms SOPK
• Skatina vaisingumą ir kiaušialąsčių kokybę
• Stiprina nervų sistemą ir psichologinę pusiausvyrą
• Teigiamai veikia nerimą, depresiją ir miego sutrikimus
• Palaiko kepenų funkciją ir riebalų apykaitą
• Skatina sveiką odą, plaukus ir ląstelių struktūrą
• Saugo ląsteles dėl antioksidacinio poveikio

Rekomenduojamas paros kiekis

Kadangi inozitolį organizmas gamina pats, oficialiai rekomenduojamos paros dozės nėra.

Terapiniais tikslais rekomenduojamos tokios normos:

• Bendra sveikata: 500–2000 mg per dieną
• SOPK arba atsparumas insulinui: 2000–4000 mg mioinozitolio + 50–100 mg D-chiroinozitolio per dieną
• Psichologiniai sutrikimai (pvz., nerimas, depresija): 6–12 g per dieną (pavieniais atvejais iki 18 g, prižiūrint gydytojui)

Inozitolį reikėtų vartoti reguliariai kelias savaites, nes jo poveikis pasireiškia palaipsniui.

Natūralūs inozitolio šaltiniai

• Viso grūdo produktai (avižos, rudieji ryžiai)
• Ankštiniai augalai (lęšiai, žirniai, sojų pupelės)
• Citrusiniai vaisiai
• Riešutai ir sėklos
• Melionai, bananai
• Kepenys, subproduktai
• Kviečių gemalai

Trūkumo požymiai

Inozitolio trūkumas pasitaiko retai, bet gali atsirasti dėl nesubalansuotos mitybos, lėtinio streso, alkoholio vartojimo arba tam tikrų vaistų (pvz., ličio, estrogenų preparatų).

Trūkumo simptomai gali būti:

• Nuotaikų kaita, dirglumas
• Nuovargis, miego sutrikimai
• Odos problemos, riebi oda
• Plaukų slinkimas
• Sunkumai susikaupti
• Virškinimo sutrikimai

Perdozavimas ir saugumas

Inozitolis yra labai gerai toleruojamas ir laikomas netoksišku.

Net didelės, iki 12–18 g per dieną siekiančios dozės beveik nesukelia šalutinio poveikio. Kartais jautriems žmonėms gali pasireikšti lengvi skrandžio negalavimai arba pykinimas, kurių galima išvengti palaipsniui didinant dozę.

Apibendrinimas

Inozitolis (vitaminas B8) yra universali natūrali maistinė medžiaga, palaikanti organizmą beveik visose srityse – nuo ląstelių struktūros ir energijos gamybos iki hormonų pusiausvyros, nervų stiprinimo ir psichologinės gerovės.

Inozitolis ypač naudingas esant hormonų sutrikimams, patiriant stresą, esant atsparumui insulinui ir prislėgtai nuotaikai. Kartu su cholinu ir kitais B grupės vitaminais jis švelniai ir natūraliai gerina kepenų sveikatą, proto aiškumą ir medžiagų apykaitos pusiausvyrą.

Šaltiniai

1. Croze ML, Soulage CO. (2013): Galimas mioinozitolio vaidmuo ir veikimo mechanizmai sergant medžiagų apykaitos ligomis. Biochimie, 95(10), 1811–1827.
2. Genazzani AD ir kt. (2012): Mioinozitolis ir D-chiroinozitolis sergant PCOS: medžiagų apykaitos ir reprodukcinės funkcijos gerinimas. Gynecol Endocrinol, 28(7), 509–515.
3. Levine J. (1997): Kontroliuojami inozitolio tyrimai psichiatrijoje. Eur Neuropsychopharmacol, 7(2), 147–155.
4. EFSA (Europos maisto saugos tarnyba). (2014): Mokslinė nuomonė dėl mioinozitolio, kaip naujo maisto produkto ingrediento, saugos. EFSA Journal, 12(6), 3738.