Kas yra folio rūgštis?

Folio rūgštis, dar vadinama vitaminu B9, yra vandenyje tirpus B grupės vitaminas, atliekantis svarbų vaidmenį ląstelių dalijimosi, DNR sintezės, kraujo gamybos ir audinių augimo procesuose. Natūrali jos forma, randama maisto produktuose, vadinama folatais, o folio rūgštis yra sintetinė, ypač stabili forma, naudojama maisto papilduose ir vitaminais praturtintuose maisto produktuose.

Pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio folium (lapas), nes folatai pirmą kartą buvo aptikti žaliose lapinėse daržovėse. Geri natūralūs šaltiniai yra špinatai, brokoliai, lapiniai kopūstai, šparagai, ankštiniai augalai, apelsinai, viso grūdo produktai ir kepenys.

Folio rūgštis būtina augimui, naujų ląstelių susidarymui ir nervų sistemos vystymuisi – ypač nėštumo metu, nes padeda formuotis negimusio vaiko nerviniam vamzdeliui. Jos trūkumas gali turėti rimtų pasekmių, todėl folio rūgštis yra vienas svarbiausių vitaminų.

Kaip veikia folio rūgštis?

Pasisavinta folio rūgštis paverčiama aktyviąja forma tetrahidrofolatu (THF), kuri kaip kofermentas dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių procesų.

Ląstelių dalijimasis ir DNR sintezė:
Folatai būtini nukleorūgščių (DNR ir RNR) – kiekvienos ląstelės genetinių pagrindų – gamybai. Trūkstant folio rūgšties, organizmas negali kurti naujų ląstelių, o tai ypač svarbu spartaus augimo laikotarpiais, pavyzdžiui, nėštumo metu, vaikystėje ar atsikuriant audiniams.

Kraujo gamyba:
Folio rūgštis kartu su vitaminu B12 yra labai svarbi raudonųjų kraujo kūnelių brendimui. Dėl jos trūkumo išsivysto vadinamoji megaloblastinė anemija, kai susidaro didelės, sutrikusios funkcijos kraujo ląstelės, sukeliančios nuovargį, blyškumą ir sunkumus susikaupti.

Nervų sistemos apsauga ir homocisteino skaidymas:
Folio rūgštis kartu su vitaminu B6 ir B12 mažina aminorūgšties homocisteino kiekį. Per didelis jo kiekis pažeidžia kraujagyslių sieneles ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Taip ji netiesiogiai prisideda prie širdies sveikatos ir kraujagyslių elastingumo.

Nėštumas ir vystymasis:
Pakankamas folio rūgšties kiekis nėštumo metu yra labai svarbus embriono vystymuisi. Jis iki 70 % sumažina sunkių apsigimimų, pavyzdžiui, nervinio vamzdelio defektų (pvz., spina bifida), riziką. Todėl norinčioms pastoti moterims rekomenduojama kasdien vartoti 400 µg folio rūgšties jau prieš pastojant.

Oda, plaukai ir audiniai:
Kadangi folio rūgštis skatina ląstelių dalijimąsi ir atsinaujinimą, ji taip pat teigiamai veikia odos atsinaujinimą, plaukų augimą ir žaizdų gijimą.

Folio rūgšties nauda

  • Padeda ląstelėms dalytis ir naujoms ląstelėms augti

  • Skatina DNR ir RNR sintezę

  • Padeda susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams ir apsaugo nuo mažakraujystės

  • Saugo širdį ir kraujagysles reguliuodama homocisteino kiekį

  • Būtina sveikam nėštumui ir vaisiaus nervų sistemos vystymuisi

  • Padeda odai, plaukams ir audiniams atsinaujinti

  • Skatina protinius gebėjimus ir koncentraciją

Galimas šalutinis poveikis ir sąveika

Folio rūgštis paprastai toleruojama labai gerai. Kadangi ji tirpsta vandenyje, jos perteklius pašalinamas su šlapimu. Tačiau labai didelės dozės (daugiau nei 1000 µg per dieną) gali užmaskuoti vitamino B12 trūkumą, nes koreguoja mažakraujystę, bet neapsaugo nuo neurologinių pažeidimų. Todėl vartojant didesnes dozes rekomenduojama ją derinti su vitaminu B12.

Folio rūgšties trūkumą gali sukelti nesubalansuota mityba, alkoholis, stresas, tam tikri vaistai (pvz., kontraceptinės tabletės, metotreksatas, vaistai nuo epilepsijos) arba padidėjęs ląstelių dalijimosi greitis.

Išvada

Folio rūgštis yra gyvybiškai svarbus vitaminas augimui, kraujodarai ir ląstelių sveikatai. Ji užtikrina sklandų ląstelių dalijimąsi, saugo širdies ir kraujagyslių sistemą ir yra būtina sveikam nėštumui. Kadangi daugelyje šiuolaikinių mitybos būdų jos dažnai trūksta, tikslingas folio rūgšties vartojimas ypač naudingas vaisingo amžiaus moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, patiriantiems didesnį stresą – geriausia kartu su vitaminais B12 ir B6, kad poveikis ląstelėms, kraujui ir nervams būtų visapusiškas.

Šaltiniai

  1. Bailey LB, Gregory JF. (1999): Folatų apykaita ir poreikiai. J Nutr, 129(4), 779–782.

  2. Lucock M. (2000): Folio rūgštis: mitybinė biochemija, molekulinė biologija ir vaidmuo ligų procesuose. Mol Genet Metab, 71(1–2), 121–138.

  3. Blom HJ, Shaw GM, den Heijer M, Finnell RH. (2006): Nervinio vamzdelio defektai ir folatai: klausimas dar neišspręstas. Nat Rev Neurosci, 7(9), 724–731.

  4. Selhub J. (2002): Folatas, vitaminas B12 ir vitaminas B6 bei vieno anglies atomo apykaitoje. J Nutr Health Aging, 6(1), 39–42.