Kas yra jodas?

Jodas yra būtinas mikroelementas, kurio organizmui reikia labai mažais, bet gyvybiškai svarbiais kiekiais. Jis atlieka pagrindinį vaidmenį gaminant skydliaukės hormonus, kurie reguliuoja energijos apykaitą, augimą, smegenų veiklą ir daugelį organizmo procesų. Be jodo skydliaukė negali pagaminti pakankamai hormonų, todėl jo trūkumas gali turėti didelį poveikį sveikatai, energijai ir protiniam darbingumui.

Žmogaus organizme iš viso yra tik apie 10–20 miligramų jodo, iš kurių maždaug 70–80 % sukaupta skydliaukėje. Kadangi organizmas pats jodo negamina, jo reikia reguliariai gauti su maistu. Geriausi jodo šaltiniai yra jūrinės žuvys, dumbliai, jūros gėrybės, joduota valgomoji druska, taip pat, kiek mažiau, pieno produktai ir kiaušiniai.

Kaip veikia jodas?

Jodas būtinas skydliaukės hormonams tiroksinui (T4) ir trijodtironinui (T3) gaminti. Šie hormonai veikia beveik visas organizmo ląsteles ir atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant medžiagų apykaitą, augimą ir nervų sistemos veiklą.

Skydliaukės veikla ir medžiagų apykaita:
Skydliaukė naudoja jodą T3 ir T4 sintezei. Šie hormonai skatina energijos apykaitą ir reguliuoja, kaip efektyviai organizmas gauna energijos iš maisto, palaiko kūno temperatūrą ir apdoroja riebalus, baltymus bei angliavandenius. Todėl subalansuotas jodo kiekis užtikrina stabilią energijos gamybą ir sveiką kūno svorį.

Augimas ir vystymasis:
Nėštumo ir vaikystės laikotarpiu jodas ypač svarbus, nes skydliaukės hormonai reguliuoja smegenų, kaulų ir nervų sistemos vystymąsi. Jodo trūkumas šiuo laikotarpiu gali sutrikdyti protinį ir fizinį augimą.

Nervų sistema ir protinis darbingumas:
Jodas veikia koncentraciją, atmintį ir nuotaiką per savo poveikį nervų sistemai. Pakankamas jodo kiekis padeda aiškiai mąstyti ir palaikyti emocinę pusiausvyrą.

Hormonų pusiausvyra:
Jodas glaudžiai sąveikauja su kitomis hormonų sistemomis, ypač su lytiniais hormonais ir antinksčių veikla. Jis gali padėti reguliuoti hormonų pusiausvyros sutrikimus, pavyzdžiui, menstruacijų metu ar menopauzės laikotarpiu.

Imuninė sistema ir ląstelių apsauga:
Jodas taip pat pasižymi antimikrobinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis. Vartojamas reikiamu kiekiu, jis stiprina organizmo apsaugą ir padeda palaikyti sveiką gleivinę, ypač burnos ir ryklės srityje.

Jodo nauda

  • Padeda gaminti skydliaukės hormonus (T3 ir T4)

  • Reguliuoja medžiagų apykaitą ir skatina energijos gamybą

  • Padeda augti ir vystytis smegenims bei nervų sistemai

  • Skatina protinius gebėjimus, koncentraciją ir gerą nuotaiką

  • Padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą

  • Palaiko imuninę sistemą ir veikia kaip antioksidantas

  • Padeda palaikyti sveiką odą, plaukus ir nagus

Galimas šalutinis poveikis ir sąveika

Tiek jodo trūkumas, tiek per didelis jodo kiekis gali sukelti sveikatos problemų.

Jodo trūkumas:
Ilgalaikis trūkumas sukelia skydliaukės hipofunkciją (hipotirozę), kuri gali pasireikšti nuovargiu, svorio augimu, jautrumu šalčiui, sausa oda, plaukų slinkimu ir koncentracijos sutrikimais. Sunkiais atvejais skydliaukė gali padidėti – susidaro gūžys (struma).

Jodo perteklius:
Per didelis jodo kiekis jautriems žmonėms gali sukelti skydliaukės hiperfunkciją (hipertirozę) arba uždegimines reakcijas. Žmonės, sergantys skydliaukės ligomis, jodo papildus turėtų vartoti tik pasitarę su gydytoju.

Jodo turintys vaistai arba kontrastinės medžiagos taip pat gali turėti įtakos skydliaukės funkcijai.

Išvada

Jodas yra svarbi skydliaukės maistinė medžiaga, taigi ir energijai, koncentracijai bei medžiagų apykaitai. Jis padeda išlaikyti aiškų protą, hormonų pusiausvyrą ir smegenų bei nervų sistemos vystymąsi, ypač nėštumo ir augimo laikotarpiu. Subalansuotas jodo vartojimas yra labai svarbus: tiek trūkumas, tiek perteklius gali neigiamai paveikti savijautą. Daugumai žmonių poreikį optimaliai patenkina jodo turtinga mityba, kurioje yra žuvies, dumblių ir joduotos druskos, ir padeda išlaikyti kūno bei proto pusiausvyrą.

Šaltiniai

  1. Zimmermann MB, Boelaert K. (2015): Jodo trūkumas ir skydliaukės sutrikimai. Lancet Diabetes Endocrinol, 3(4), 286–295.

  2. Hetzel BS. (1983): Jodo trūkumo sutrikimai (IDD) ir jų panaikinimas. Lancet, 2(8359), 1126–1129.

  3. Zimmermann MB. (2009): Jodo trūkumas. Endocr Rev, 30(4), 376–408.

  4. Leung AM, Braverman LE, Pearce EN. (2012): JAV jodo papildymo ir praturtinimo jodu istorija. Nutrients, 4(11), 1740–1746.