Kas yra manganas?
Manganas yra būtinas mikroelementas, kurio reikia labai mažais kiekiais, tačiau jis nepakeičiamas daugelyje biocheminių procesų organizme. Jis atlieka pagrindinį vaidmenį energijos ir kaulų apykaitoje, jungiamojo audinio gamyboje, antioksidacinėje apsaugos sistemoje, smegenų veikloje ir žaizdų gijime.
Žmogaus organizme yra apie 10–20 miligramų mangano – daugiausia kauluose, kepenyse, inkstuose, kasoje ir smegenyse. Kadangi organizmas pats mangano negamina, jo reikia reguliariai gauti su maistu. Geriausi jo šaltiniai yra visagrūdžiai produktai, riešutai, sėklos, ankštiniai augalai, žalios lapinės daržovės, ananasai, avižiniai dribsniai ir arbata.
Kaip veikia manganas?
Manganas veikia kaip daugelio fermentų kofaktorius, todėl dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių medžiagų apykaitos procesų.
Energijos apykaita ir medžiagų apykaitos procesai:
Manganas aktyvina fermentus, dalyvaujančius angliavandenių, aminorūgščių ir riebalų įsisavinime. Jis atlieka svarbų vaidmenį maistines medžiagas paverčiant energija, todėl yra svarbus gyvybingumui ir darbingumui.
Antioksidacinė ląstelių apsauga:
Vienas svarbiausių nuo mangano priklausomų fermentų yra mangano superoksido dismutazė (MnSOD) – pagrindinis antioksidacinis fermentas mitochondrijose. Ji saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų, susidarančių gaminant energiją, ir taip apsaugo mitochondrijas, DNR bei ląstelių membranas nuo oksidacinio streso.
Kaulai ir jungiamasis audinys:
Manganas yra labai svarbus kolageno ir kremzlės susidarymui. Jis aktyvina fermentą glikoziltransferazę, dalyvaujantį jungiamojo audinio struktūrų sintezėje. Kartu su kalciu, magniu, cinku ir variu manganas padeda palaikyti kaulų tankį, skeleto stabilumą ir elastingumą.
Smegenys ir nervai:
Manganas padeda susidaryti neuromediatoriams ir yra svarbus normaliai nervų sistemos veiklai. Pakankamas jo kiekis padeda palaikyti protinį darbingumą, koncentraciją ir emocinį stabilumą.
Žaizdų gijimas ir hormonų reguliavimas:
Manganas dalyvauja kolageno ir elastino gamyboje, todėl padeda audiniams atsinaujinti. Jis taip pat veikia skydliaukės aktyvumą ir insulino sekreciją, taip prisidėdamas prie hormonų pusiausvyros.
Mangano nauda
-
Palaiko energijos apykaitą ir maistinių medžiagų įsisavinimą
-
Skatina kaulų, kremzlių ir jungiamojo audinio formavimąsi
-
Veikia kaip stiprus antioksidantas, kovojantis su laisvaisiais radikalais
-
Padeda palaikyti galvos smegenų ir nervų funkciją
-
Skatina žaizdų gijimą ir audinių regeneraciją
-
Padeda reguliuoti hormonų veiklą (pvz., skydliaukės, insulino)
-
Padeda palaikyti vaisingumą ir reprodukcinę sveikatą
Galimas šalutinis poveikis ir sąveika
Įprastais kiekiais, gaunamais su maistu, manganas yra labai gerai toleruojamas. Rekomenduojama paros norma suaugusiesiems yra apie 2–5 mg.
Mangano trūkumas pasitaiko retai, tačiau gali atsirasti dėl nesubalansuotos mitybos, lėtinių žarnyno ligų ar gausaus alkoholio vartojimo. Galimi simptomai: nuovargis, raumenų silpnumas, lėtas žaizdų gijimas, kaulų problemos, dirglumas ar sunkumai susikaupti.
Perteklius pasitaiko beveik vien dėl pramoninio poveikio (pvz., suvirinimo, metalo dulkių). Ilgalaikis didelis kiekis gali neigiamai veikti nervų sistemą. Todėl maisto papildus reikėtų vartoti saikingomis dozėmis ir, idealiu atveju, kartu su kitais mineralais (cinku, variu, geležimi), kad būtų palaikoma sveika pusiausvyra.
Sąveika:
-
Geležis, kalcis ir fosforas gali mažinti mangano įsisavinimą.
-
Cinką ir varį reikėtų vartoti subalansuotu santykiu, nes organizme jie naudoja panašius transportavimo kelius.
Išvada
Manganas yra nepakeičiamas mikroelementas, svarbus energijai, ląstelių apsaugai, kaulams ir jungiamajam audiniui. Jis stiprina antioksidacinę apsaugos sistemą, padeda susidaryti kolagenui, skatina žaizdų gijimą ir padeda palaikyti protinį aiškumą bei medžiagų apykaitos pusiausvyrą. Įvairi mityba, kurioje gausu viso grūdo produktų, riešutų ir žalių daržovių, paprastai užtikrina pakankamą jo kiekį. Didelio krūvio, intensyvių treniruočių metu arba siekiant palaikyti kaulų sveikatą gali būti naudinga saikingai papildyti mitybą manganu, ypač kartu vartojant magnį, cinką ir varį.
Šaltiniai
-
Aschner JL, Aschner M. (2005): Mitybiniai mangano homeostazės aspektai. Mol Aspects Med, 26(4–5), 353–362.
-
Chen P, Bornhorst J, Aschner M. (2018): Manganų apykaita žmogaus organizme. Front Biosci (Landmark Ed), 23, 1655–1679.
-
Leung FY. (1998): Mikroelementai, veikiantys kaip antioksidantai parenterinėje mikromityboje. JPEN J Parenter Enteral Nutr, 22(4), 307–313.
-
Freeland-Graves JH, Mousa TY. (2015): Manganų maistinė svarba: apžvalga. Adv Nutr, 6(4), 326–333.